Karpadančiai (Cyprinodontidae)
Klasė: Cypronodontiformes
Šeima:Cyprinodontidae
Karpadančių šeimos žuvys Lietuvoje nėra labai paplitusios, bet pasaulyje egzistuoja pakankamai daug klubų jungiančių entuziastus kurie laiko šias žuvis.

Klubų nariai rengia kasmetinius susitikimus, kuriuose mokslininkai skaito paskaitas apie šių žuvų paplitimą, auginimą bei naršinimą. Atskiri entuziastai rengia mokslines keliones į tam tikas šalis, kad atsivežtų laukinių tam tikros rūšies atstovų, siekiant pagerinti šios rūšies genetinį fondą. Vykstančiose diskusijose Internete, aiškinamasi apie jų laikymo, naršinimo ypatybes bei subtilybes. Šių žuvų populiarumą, mano nuomone, lemia jų laikymo paprastumas, žuvų spalvingumas bei galimybė paštu keistis ikrais. Daugelio šios šeimos žuvų ikrai, tinkamai laikomi, gali išsilaikyti gyvybingi iki 3 mėn. Toks ikrų gyvybingumas, įgalina mėgėjus keistis žuvų rūšimis, pasinaudojant paštu.

Mano žiniomis, ikrai gali išlikti gyvibingi net keletą dienų juos transportuojant esant ~ 16°C laipsnių temperatūrai. Daugelis rūšių yra nereiklios laikymo sąlygoms ir supančiai juos aplinkai. Jos puikiai gyvena ir dauginasi esant vandens temperatūrai 18-20°C, ph ~7, dh -13 (Lietuvoje daugelyje miestų vandentiekio vanduo lygus dh 12-13). Metiniams (annual) karpadančiams nerekomenduojamas vanduo su aukštesne nei 22°C temperatūra dėl to, kad suaktyvėjusi medžiagų apykaita trumpina ir taip trumpą šių žuvų gyvenimą. Kai kurios rūšys (pvz. Nothobranchius palmquisti), gali išgyventi tokiose nepalankiose sąlygose, kad net "nemirtingoji" gupija, nenorėdama prarasti spalvų, pati pasiprašytų eutanazijos. Daugelis rušių yra taikaus būdo, didelių akvariumų joms nereikia (porelei ~5 - 9 l). Gyvenimo būdas ir šių žuvyčių elgsena tikrai neleidžia nuobodžiauti jų stebėtojui.

Lietuvoje, mano turimomis žiniomis, tarp akvariumistų labiausiai paplitusi yra Fundulopanchax (buvęs Aphyosemion) gardneri gardneri rūšis. Retai, bet galima sutikti kitų rūšių atstovų Kauno, Vilniaus zoo parduotuvėse. Neseniai, Lietuvą pasiekė naujos rūšys (Nothobranchius palmquisti), Cynolebias whitei. Šios žuvys kelia vieną problemą savo šeimininkui: reikia neužmiršti naršinimo. Trumpas gyvenimas lemia įgimtą natūralų instinktą kuo daugiau ir greičiau daugintis. Šios žuvys gali išnaršinti kas porą dienų po ikriuką. Tam, kad neišnyktų šios žuvys iš mūsų akvariumų, yra būtinas žmonių ratas kuris palaikytų rūšies tęstinumą. Šiuo metu kuriama grupė, kuri užsiims šių žuvų auginimu ir populiarinimu. Jau dabar, susirašinėjame su užsienio augintojais ir tikimės vasarą gauti naujų rūšių. Kviečiame visus, kurie susidomės šiomis žuvimis ar nori jų įsigyti, rašyti man asmeniškai el.paštu adresu. Tai puiki galimybė išmėginti savo įgūdžius ir žinias. Toliau, trumpai pateiksiu bendrą informaciją apie šias žuvis. Karpadančių šeima (Cyprinodontidae) priklauso Cypronodontiformes klasei. Šeima sudaryta iš 68 genčių, kurios savo ruožtu apjungia 710 šių žuvų rūšių. (Kad aiškiau būtų: Klasė - šeima - gentis - rūšis. Rūšis yra mažiausias vienetas, kuris plaukioja jūsų akvariume). Taigi, akvariumistams tikrai yra iš ko rinktis.

Populiariausios rūšys laikomos akvariumistų : Rivulus, Aphyosemion, Epiplatys, Cyprinodon, Orestias, Aplocheilichthys, Nothobranchius ir Fundulus. Karpadančių šeimos žuvų galima sutikti beveik visame pasaulyje išskyrus tolimuosius Rytus, Australiją, Antarktidą ir šiaurės Europą. Pagrindinė šių žuvų kilmės šalis yra pietų Afrika. Daugelis iš jų gyvena gėlavandeniuose vandens telkiniuose, nors galima sutikti ir sūraus vandens atstovus Afrikoje. Daugelis šių žuvų yra mažo dydžio, apie 6 cm. Pačios mažiausios rūšys yra Orzias minutilius ir Aplochelichthys myersi, jų kūno ilgis viso labo tesiekia iki 2 cm. Visa karpadančių šeima angliškai vadinama vienu bendriniu žodžiu - "killifish". Tai nereiškia, kad šios žuvys - žudikės (nemaišyti su "killerfish"). Priešingai, absoliuti dauguma šių žuvų yra taikios. Šis žodis turi dvi kilmės versijas. Žodis "Killifish" danų kalboje reiškią žuvį, kuri gyvena mažų upokšnių įlankose. Žodis "kill" danų kalboje reiškią "kanalą" arba "užutekį". Šis pavadinimas paplito ir Amerikoje, kur dar dabar sutinkama danų naujakurių pavadinti upeliai "-kill" (Schulkill, Walkill, Doverkill ir t.t.). Kita žodžio "Killies" ar "Killifishes" kilmės versija: šiuo sinonimu buvo vadinamos žuvys, kurių gyvenimo trukmė labai trumpa. Buvo manoma, kad šios, dėl tokio trumpo gyvenimo, žuvys savotiškos "savižudės". Toks aiškinimas yra klaidingas ir dabartiniu metu įrodyta jog egzistuoja rūšys, kurios gali gyventi ir daugiau kaip metus.

Kai kurie individai laikomi akvariumuose esant tinkamoms sąlygoms gali išgyventi iki 4 metų. Pagal gyvenimo trukmę šios žuvys skirstomos į tris grupes: gyvenančios metus, apie metus ir ne daugiau kaip vienerius metus. Tokia gyvenimo trukmė priklauso nuo žuvų gyvenimo sąlygų. Kaip jau buvo minėta, dauguma šių žuvų gyvena ekvatoriaus juostoje, kur dažni liūčių sezonai, todėl ir žuvų gyvenimo ciklai priklauso nuo gamtos sąlygų. Prasidėjus liūčių sezonams ir lietaus vandeniui užpildžius vandens telkinius, šios žuvys turi spėti užbaigti visą savo gyvenimo ciklą: išsiristi iš ikrų, užaugti, subręsti ir išneršti. Vos išsiritęs mailius pradeda aktyviai maitintis ir greitai augti. Po poros mėnesių mailius jau yra suaugęs ir subrendęs lytiškai. Žuvys pradeda aktyviai neršti kol vandens telkinys galutinai neišdžiūvęs, o jam išdžiūvus - miršta. Ikrai tuo tarpu lieka dumble ir "laukia" kito liūčių sezono. Prasidėjus naujam liūčių sezonui gyvenimo ciklas vėl kartojasi. Tokį prisitaikymą prie nepalankių gamtos sąlygų iliustruoja žinomi atvejai, kai šios žuvys sugebėdavo išgyventi medžių drevėse. Metinės žuvys paprastai gyvena Afrikoje ir daugiausiai tai Nothobranchius genties atstovai. Žinoma, ne visų karpadančių rūšių žuvų yra toks gyvenimo cikliškumas. Kai kurios rūšys, gyvenančios upeliuose gali išgyventi ir ilgiau nei metus (~ iki 5 m.), dėl vandens pakankamumo. Šių žuvų prisitaikymas gyventi prie gamtos sąlygų yra stulbinantis. Kai kurie atstovai gyvena karštų versmių šaltiniuose, kur temperatūra gali siekti net iki 52°C, pvz. Cyprinodon macularius.
Straipsnis spausdintas “Žurnalas apie gyvūnus“ .2003.Nr12