|
 Aš esu Giedrė Rimkienė, gyvas pavyzdys patarlei ''Su kuo sutapsi...'' Nuo vaikystės svajojau apie šunį, kurio gaurus galima kedenti ir nesupratau dėl ko žmonės laiko akvariumus. Juk žuvų nepaglostysi ir jos neišreikš savo džiaugsmo sutikdamos šeimininką. Bet praleidus kartu su Almantu ir jo augintinėmis eilę metų nuo1986 iki 2002 12 31, dabar jau neįsivaizduoju savo namų be šito šilto, banguojančio, žaluma ir įvairiomis spalvomis besimainančio povandeninio pasaulio. Be jo namai būtų tušti ir negyvi. Be to, tai ir kasnis atostogų kiekvieną dieną- lyg vasarą irčiaus valtimi žolėmis apsiraizgiusiu upeliūkščiu, kur tarp šviesos ir šešėliuotų užkaborių sukiojasi žuvelytės. Savo asmeninį akvariumą įsirengiau prieš dvejus metus.
Po staigios Almanto mirties nuo kojų giliųjų venų trombozės, keičiant gyvenamąją vietą, man reikėjo šiuolaikiškos dailios talpos. Savadarbiai dar sovietmečiu gaminti tūriai šiais laikais neatrodo patraukliai ir man netiko. Įdomiausia, kad vieno 250 l akvariumo nebeužteko. Almanto idėja ''Yra žuvys. Žuvys neršia'' tvirtai prisiklijavo ir nepaleidžia manęs. Almantas kūrybiškai naršino retas ar sunkiai besiveisiančias žuvis. Jam patiko daryti tai, ko kiti dar nedarė. Galbūt jis galėjo kažką naujo daryti kitoje srityje, bet pasirinko akvariumus, nes jautė gilų ryšį su gyvybės šaltiniu.
Stebėdavosi akvariumistais metų metais užsiimančiais tais pačiais guramiais ar skaliarais. Aš tos ypatingos gyslelė neturiu, bet naudodamasi jau sukauptu žinių bagažu darau tai, ką moku. Labiausiai gražūs ir mieli man yra ancistrai. Jų vaikus ir stengiuosi išauginti. Iš Almanto ūkio- keturių stelažų su akvariumais, vienas stelažas persikraustė į mano butą. Almantas laikė tik taikias ir neskriaudžiančias viena kitos žuvis. Ir dabar mano akvariume gyvena jo rankomis užauginti reproduktoriai: Labeo bicolor. , L. frenatus, skaliarai, neoninės aterinos, pora papūgėlių, auksiniai šamukai, akantaftalmusai, ancistrai. Almantas žuvis rinkdavosi pagal tai, ar jas iš viso galima išnaršinti.
 Jei išnaršinti konkrečias žuvis nebuvo galimybių, jų nelaikė. Jo nerealizuota svajonė- Botia macracanthus- gražios formos stipri žuvis. Bet ką tai reiškia išnaršinti bociją klouną? Skirti lėšų 10-20 jauniklių įsigyjimui, metus ir daugiau juos auginti dideliame gerame akvariume iki reproduktorių, daryti bandymus. O bandymai būna sėkmingi arba nesėkmingi...Dažnai. nesėkmingi. Kai Almantas išvykdavo dviem arba trim dienom, man tekdavo prižiūrėti jo ūkį. Eidavau nuo vieno akvariumo prie kito su sąrašu rankose kam, kiek ir kokio maisto duoti. Jei tai būtų suaugusios žuvys, jos nesukeltų rūpesčių. Bet kai akvariumas nedidukas, o jame savaitės amžiaus mailius, ištaikyti, kad mažyliai būtų sotūs, o akva neperšertas, reikia atidos.
Dabar manau, Almantas tikrai prisidėtų prie ''Akvaklubo'' veiklos. Jis svajojo, kad akvariumistika Lietuvoje klestėtų. Vargu ar jis pastoviai eitų į susitikimus, nes labiau mėgo meditacinę būseną ir tylą, bet internetiniu būdu tikrai bendrautų. Situacija, kai žmogus, įsigijęs akvariumą po pusmečio nori atsikratyti dvokiančios maurais apžėlusios balos, graudi. O tai atsitinka dėl žinių stokos. ''Akvaklubo'' narių pastangos duos savo vaisius. Akvariumistams palinkėčiau tikros palaimos ir tikros ramybės žvelgiant į savo sukurtas gelmes. Visada su Jumis- Giedrė R.
Padėka: Nuoširdžiai dėkoju Mindaugui Uokai už pasirūpinimą Almanto sukaupta akva literatūra. Džiaugsiuos, jei ji duos kam nors naudos. Jei ne Mindaugas, knygos ir žurnalai galbūt voliotųsi rūsyje.
Čia kelios mano akvariumų nuotraukėlės:
    
|
