Šeima: Cyprinodontidae
Gentis: Fundulopanchax
Rūšis: Fundulopanchax gardneri (Boulenger, 1911).
Porūšiai:
Fundulop. gardneri gardneri (Boulenger) 1911
Fundulop. gardneri clauseni (Scheel) 1975
Fundulop. gardneri lacustris (Langton) 1974
Fundulop. gardneri mamfensis (Radda) 1974
Fundulop. gardneri nigerianus (Stenholt Clausen) 1963
Fundulop. gardneri obuduensis (Wright & Jeremy) 1974
Lt.Gražioji fazaniukė
Ang. Fundulopanchax gardneri (sinonimai: Aphyosemion gardneri, Fundulus gardneri)
Rus. Fundulopanchax gardneri (sinonimai: Афиосемион Гарднера)

Ši rūšis Lietuvoje, labiau žinoma Aphyosemion gardneri pavadinimu. Karpadančių grupės pavadinimai keičiasi labai sparčiai. Rimčiau besidomintiems karpadančiais verta domėtis ir sekti pavadinimų pasikeitimus.

Buvo nutikę ir taip kad, kai parašiau į užsienio konferenciją porą laiškų- pasijutau "pilypu iš kanapių". Laiškuose klausiau apie Aphyosemion gardneri, o atsakymuose protingi dėdės su priesagomis "prof." atrašė, kad tokios rūšies kaip ir nebėra, ji pervadinta į Fundulopanchax gardneri, ir parekomendavo pasiskaityti naujesnę informaciją.

Pamačiau, kad visose turimose mano knygose, CD, kai kuri informacija, susijusi su šia rūšimi yra pasenusi. Lietuvėlėje, kuri pasislėpusi šiaurės kraštuose, rimti akvariumininkai ir toliau sėkmingai šią žuvį vadina senuoju pavadinimu. Tačiau turint Lietuvoje Europos centro paminkliuką, bandant įsibrauti į visokius politinius "traukinius", galvoju vertėtų ir akvariumininkams naudotis naujausią informaciją liečiančią akvariumistiką.

Įvardijant karpadančių priklausomybę rūšims, remiamasi šiais duomenimis:

J. Huber`s Killidata 96, Huber`s pre-Killidata 2000, Kenneth J. Lazara`s KMI 4 Ready Reference Guide to Names

Taigi kas tai Fundulopanchax gardneri (Boulenger, 1911)?

Rusijoje ši žuvis pasirodė apie1967 metus, Europos akvariumuose auginama nuo ~1937 m. Kada ši žuvis pasiekė Lietuvą žinių nėra. Tačiau rimtai jas augina ir daugina kaunietis akvariumininkas Almantas. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad 90 procentų kaunietiškų Fundulopanchax gardneri, yra pirktų būtent pas jį turguje.

Natūraliomis sąlygomis ši rūšis gyvena Nigerijoje ir vakarinėje Kamerūno dalyje (Afrikoje). Laikosi mažuose jaunų miškų ir savanų vandens telkiniuose. Vandens telkiniai gali visiškai išdžiūti, šiuo atveju iki liūčių sezono, kol vėl atsiras vanduo. Per sausrą gyvybingi išlieka ikrai.

Gyvena ilgiau nei vienerius metus, akvariumuose gali išgyventi 2-2,5 m. Ilgis iki 6 cm.

Ši rūšis savyje talpiną krūvą porušių. Porūšiai skirstomi pagal spalvas ir gyvenimo arealą. Didelio skirtumo žiūrinėdamas nuotraukas tarp porūšių aš neaptikau. Pagrindine forma išlieka Fundulop. gardneri. Trumpa informacija apie kai kuriuos porūšius:

Fundulop. gardneri gardneri, gyveną netoli Nsukka, Lafia ir Udi miestų (pastaba: miestų, rajonų vertimai - mano)
Kamerūne, Echamo rajone gyvena Fundulop. gardneri lacustris.

Toje pačioje valstybėje, šalia miestų Mamfe, Obudu, Ossink galima aptikti Fundulop. gardneri mamfensis
Makurdino ir Reifildo rajonose, ichtiologai išskyrė Fundulop. gardneri nigerianus porūšį.

Sarašą būtų galima tęsti, tačiau neverta, vis tiek tokių žuvų dar kurį laiką, nerasite Lietuvoje.

Paprastai priimtina aprašinėti žuvų kūno formą, spalvą. Nesiimu to aprašinėti ir gaišinti Jūsų laiko, žvilgtelėkite į nuotrauką (dar daugiau jų galite rasti internete).

Gyvenimo būdas:

Teko skaityti literatūroje: kad Fundulop. Gardneri yra: �Socialiai agresyvūs, ypač nesugyvena su metiniais karpadančiais, dažnai kovoja tarp savęs, kandžioja pelekus�. Tačiau mano akvariume jie puikiai sugyvena su skaliarais, kitų karpadančių rūšimis. Mano akvariumas 400 litrų- vietos visiems užtenka. Iš savo pastebėjimų pasakysiu, kad ši rūšys nelenda prie kitų žuvų, tačiau tarp savęs patinai yra pasidalinę teritoriją ir pateles. Tad, jei kažkuris patinas atsirado ten, kur neturėtų būti, galima pastebėti šiokias tokias muštynes. Tokie aiškinimaisi nesukelia problemų akvariume, o tik pagyvina visą akvariumo gyvenimą.

Žuvys paprastai plaukioja įvairiose vandens sluoksniuose. Atėjus metui maitintis, jei maistas nukrenta ant dugno, nepatingi pasirankioti jį nuo dugno. Pavalgę mano akvariume pradeda plaukioti po visą akvariumą, patinai labiau mėgsta nuošalumą, tankumynus. Nepastebėjau, kad mėgtų plaukioti atvirose vietose. Užėjus neršto metui (o tas noras būna pakankamai dažnai) laikosi paviršiuje, arba prie pat dugno, priklausomai kokią žolę pasirinko naršinimui.

Skaitydamas literatūrą susidūriau su informacija, jog būtent rūšis Fundulop. gardneri nemėgsta šokinėti iš akvariumo. Man tai neaktualu, nes pas mane akvariumas taip ar taip uždengtas dangčiu, bet pasikliauti tokia informacija nerekomenduočiau. Turiu žinių, kad kai kam, ši žuvikė yra iššokus iš akvariumo ir kol neįsirengiau akvariumo dangčio nesiryžau auginti jokių karpadančių.

Fundulop. Gardneri gyvenimo ir išgyvenimo, juos supančios aplinkos skalė pakankamai plati.

Augalai:

Gali būti minimaliai arba daug. Minimaliai užtenka kuokštelio javos samanų ir žuvis gali gyventi bei daugintis. Pirmenybę teikia smulkialapiams augalams. Patartina, kad dugnas augalais būtu apsodintas �salomis�, o paviršiuje plaukiotų paviršinių augalų (pvz. ričija).

Aišku rekomenduočiau minimalizmu nesusižavėti. Pastovus buvimas atviroje erdvėje žuviai gali įvaryti stresą. Žuvis turi turėti akvariume vietų, kur galėtų pasislėpti, pailsėti, nuo ją stebinčių akių.

Vanduo:

Egziztuoja nuomonė, kad jei šią rūšį laikyti didesniame nei 10°dGH vandenyje, žuvies pelekai ir spalvos tampa ne tokios gražios. Pas mane - 13°dGH, plaukioja ir nepastebiu, kad �trūktų� spalvų ar �byrėtų� pelekai. Tai, kad toks teiginys yra neteisingas atrodo yra akivaizdu. Kai kurių autorių teigimu, žuvis gyveno ir prie 15�17°dGH. Aišku tokia spartietiška išgyvenimo mokykla nepatiktų daugeliui kitų žuvų (įtariu ir joms pačioms nepatinka), optimalus rekomenduojamas variantas 10°dGH.

Ph - gali išgyventi 6,5-7,2 terpėje, optimalu 7.

Temperaūra:

Mano akvariume pastoviai laikosi ~ 22-25 (vakare vėsiau, dieną šilčiau). Tokia temperatūra, yra per didelė. Literatūroje rekomenduojama ~22°С

Gali gyventi ir aukštesnėje temperatūroje, tačiau gyvybiniai procesai žuvyje vyks žymiai greičiau nei įprasta, todėl 2,5 metų žuvis gyvens ~2 metus.

Maistas:

Labiausiai mėgsta gyvą (uodo trūklio lervos, dafnija ir kt). Tačiau motina gamta išmokė būti neišrankiomis ir valgyti viską kas valgoma. Gyvas, sausas žuvų maistas, jaučio širdis ir kt.- niam niam. Ypač yra rekomenduotina jaučio širdis. Maista gali susirinkti nuo dugno arba paviršiaus.

Lengvai pakelia pora dienų badavimą.

Būdingos ligos:

Pas mane per ~2 auginimo metus nė karto nesirgo (tuk, tuk, tuk, aplamai pas mane akvariume buvo susirgę tik Colizos, savo specifine liga, sunkiai persiduodančia kitoms žuvims)

Literatūroje teko skaityti kad dažna liga - odinozė ( rusiškai оодиноза). Kaip ji atrodo nemačiau, tai ir nesiimsiu aprašinėti. Jei netyčia Jūsų žuvis susirgtų šia liga - parašykite man, pasakysiu kur pasiskaityti apie gydimą. Kiek skaičiau ši liga nėra baisi, �ištraukti� žuvį iš mirties pirštų įmanoma.

Nerštas:
Va čia tai pati įdomiausia dalis. Patarimų, būdų kaip tai daryti, patikėkite yra ne vienas. Evoliucijos bėgyje, šios žuvys išmoko išgyventi sunkiomis sąlygomis. Ikrus, jos gali dėti/klijuoti prie augalų lapų, jei vandens telkinys neišdžiūna per sausrą, o jei išdžiūna - į substratą (paprastai durpės). Tai leidžia akvariumininkams naršinti jas įvairiais būdais. Aš ir pats dar nelabai gerai �įsikiratau� kas kame. Profesionalūs akvariumininkai, kurie gyvena iš akvariumistikos, aišku gali išdėstyti visą �mokslą� kas ir kaip. Tačiau norint rimtai užsiimti karpadančių naršinimu, reikalinga ne du ir ne trys maži akvariumukai.

Mano galimybės nėra beribės. Turiu 400 l. 20 l. ir 12 l. (apvalų) akvariumus. Kaip sakoma visko �neapžiosi�, naršinant karpadančius, tenka ieškoti optimaliausio varianto.

Vienas bendras patarimas: porelę sudaro vienas patinas ir pora patelių (daugelis akvariumistų taip rekomenduoja. Dar pridursiu nuo savęs - įdomiau stebėti nerštą)

Aprašysiu savo (šiek tiek užsiminsiu apie kitų akvariumininkų) mėgintus naršinti būdus. Aprašyti naršinimą tiksliai yra sunku, nes kombinacijų, subtilybių gali būti tiek, kiek yra akvariumininkų naršinančių šias žuvis. Kaip elgiasi žuvys neršto metu, neaprašinėsiu, pamėginkite naršinti žuvis ir galėsite stebėti jį patys. Aprašinėti visą procesą - atskiras straipsnis (kaip patinas �spaudžia� patelę, ką tuo metu daro kitos ir t.t.)

Pradžioje, prieš naršinimą patartina atskirti patiną nuo patelės (patelių), savaitės laikotarpiui. Tam kad nereiktų atskirų akvariumų, jas galima patalpinti atskirose mažose talpose, kurios savo ruožtu patalpintos bendrame akvariume.

Neršto akvariumas gali būti apie ~5 �10 litrų.

I variantas �MINIMUM�

Suleisti į akvariumą žuvis, įdėti gausiai javos samanų, ričijų ir nepamiršti kiekvieną dieną gerai pamaitinti. Jei neturite javos samanų, ričijų- nebėda. Tinka suvelti sintetiniai siūlai. Tokiame akvariume, žuvys gyveną apie savaitę, kiekvieną ar kas porą dienų išneršdamos įvairiose vietose po porą ikriukų.

Tuo atveju, jei prieš suleidimą patinas nuo patelių buvo laikomas atskirai, nerštas įvykstą per porą valandų.

Po neršto tėvai iškeliami, o akvariumas paliekas stovėti. Ikrai išsirita po ~14-16 dienų. Inkubacijos laikotarpis priklauso nuo vandens temepraūros, vandens atšviežinimo.

Tokį naršinimo būdą, galima taikyti visus metus. Vietoj augalų ir siūlų galima naudoti durpes.

Kiek ikrų išneršia tokiu būdu naršinamos žuvys - nežinau, bet skaičiau, kad jei žuvys sveikos, gerai buvo maitinamos gali per savaitę išneršti apie 300 ikrų.

Esu suskaičiavęs, jei keturias dienas palaikau patiną ir pateles atskirai, per suleidimą (kuris trunka ~1 val) 2 patelės išneršia ~45 ikrus.

II variantas �MAXIMUM�

Pagridas tai, kad nerštui naudojamos durpės, kurios gali būti džiovinamos ir vėliau užpilamos vandeniu

Taigi šio varianto eiga:

Pirmiausia - durpių paruošimas: reikia nusipirkti naturalių durpių (verta paskaitnėti kas parašyta ant maišelio, nes vieną karta vos nenusipirkau �durpių mišinio�). Jų galima gauti rimtesnėse ir didesnėse parduotuvėse prekiaujančia sodo inventoriumi (Kaune - �Senukai�, �Statybų panorama� ir kt.). Svarbu, kad durpės būtų natūralios be jokių cheminių priedų. Parsinešus namo suraskite indą, už kurio �sunaudojimą� negautumėte barti (va čia abejotinas momentas, nes po panaudojimo, indas puikiai atsiplauna ir nesimato, kad buvo naudotas, tačiau aplinkiniai jau kažkodėl nebenori jį naudoti maisto reikalams). Tada prikraukite durpių kiek telpa į indą, užpilkite vandeniu ir virinkite ~40 minučių. Po to gerai gerai praplaukite sietelyje (pamiršau parašyti,kad ir sietelio tankaus reiks, tinka ir moteriška ilga kojinė, kol nesuplyšta). Tada išplautas durpes sukraukite į puodą ir vėl virinkite ~40 minučių (kai klausdavo, ką čia verdu ir kuo smardinu visą butą, atsakydavau �torą (lt. durpės) verdu, ryt pusryčiams bus�, rimtu tonu paiškindavau apie vitaminų naudą organizmui ir visi iš karto apsiramindavo). Pavirinus antrą kartą durpes, atliekama plovimo procedūrą. Plauti rekomenduojama iki tol kol bėgs švarus vanduo, tačiau man neužtekdavo kantrybės. Gerai nuplaudavau ir OK. J

Sekantis žingsnis - neršto akvariumo paruošimas: Įdedamas durpių sluoksnis ant dugno ~2 cm. Nereikia išsigąsti, kai vanduo tampa nepermatomas. Po kurio laiko, durpės nuskęsta, vanduo tampa normalus.

Žolės - galima įdėti kokį krūmą, kad žuvys jaustūsi smagiau. Apšvietimo ryškaus nereikia. Filtravimas - tik oro kompesorius, jokiu būdu ne filtras (nes srovė visas durpes sukels nuo dugno). Į taip paruoštą akvariumą galima suleisti žuvis. Akvariume žuvys gyveną pora savaičių. Maistas - patartina gyvas, kuris plaukioja (dafnija, koretra), nes maistui atsidūrus ant dugno, žuvys durpėse sunkiai jį randa

Ikrų inkubavimas:

Tokiame akvariume žuvys gyvena apie porą savaičių. Tada žuvys išimamos, vanduo nupilamas. Durpės sudedamos į sietelį, nuspaudžiamas vanduo (žinoma spausti su saiku, nesutraiškant ikrų). Drėgnos durpės paskleidžiamos išdžiūvimui. Džiovinti reikia, tol kol jos taps �tabako� drėgnumo. Tokios kondicijos durpės, supilamos į maišelį, uždaromos sandariai. Jei durpės bus per drėgnos, ikrų inkubacija gali įvykti greičiau nei po pusantro mėnėsio. Jei jos per sausos � ikrai tampa �įdubę�. Ir vienu ir kitu atveju nėra gerai. Tada priklausomai nuo situacijos reikia papildomai padžiovinti arba sudrėginti durpęs, o gali tekti ir �kelti� mailių.

Yra įvairių manipuliacijų su ikrų laikymu durpėse. Aš pats nemėginau, bet konferencijoje sekiau diskusiją, kai buvo aiškinamasi, kaip durpių laikymo temperatūra įtakoja patinų/patelių išsiritimo kiekį. Bendra nuomonė, kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnė tikimybė, kad išsiris daugiau patinų. Vienas akvariumistas norėdamas gauti kuo daugiau patelių, palaiko kurį laiką ikrus su durpėmis šaldytuve. Asmeniškai aš nerekomenduočiau ušsiimti pradedančiąjam tokiu �aukštuoju pilotažu�. Pasidedi durpes su ikrais į lentyną, tamsoje, vėsioje vietoje, o atėjus laikui užpili vandeniu.

Ką duoda ikrams toks buvimas durpės?

a) Durpės turi antiseptinių savybių, kas saugo ikrus nuo įvairių ligų.
b) Tai imituoja natūralias sąlygas. Egziztuoja nuomonė, kad būtent padžiovinimas ikrų, padeda islikti žuvims atspariomis įvairioms ligoms. Ikrų inkubavimosi vandenyje procesas (minimum variantas), susilpnina žuvų imuninę sistemą. Tačiau tai tik hipotezės, rimtai atliktų tyrimų šią tema nėra.

Ikrų �kėlimas�:
Gerai išdžiovintose durpėse, ikrai gali išbūti gyvybingi iki 3 mėn. Tačiau, patartina po pusantro mėnėsio pradėti mailių �kelti�. Pasitikslinti ar jau laikas �kelti� mailių, galima taip.

Nepatingėkite susirasti durpėse ikriuką. Per padininimo stiklą pasižiūrėkite ar matosi jame �akis�. �Akis� tai pačiame ikre matomi du pagaliukai. Jei jau matosi �akis� - galima pereitį į sekantį etapą

Ikrų kėlimo etapai:

Ikrai su durpėmis yra užpilami šviežiu, nusistovėjusiu vandeniu. Čia reiktų atkreipti į vandens pasikeitimo parametrus. Jei užpiltas vanduo labai skirsis nuo pastovaus mailio auginimo akvariumo vandens � gero nelaukite. Per porą valandų mailius išmirs. Tad vandenį, kuriuo užpilinėjate durpes, imkite iš akvariumo, kuriame auginsite mailių.Vandens sluoksnis turi būti ne didesnis kaip 1,5-2 cm. temepratūra ~24. Toks vandens sluoksnis reikalingas tam, kad tik išsiritęs mailiukas, iškarto galėtų įkvėpti oro. Priešingu atveju mailius kurį laiką plaukios palei dugną ir po kurio laiko mirs. Man taip buvo su Cinolebia whitey. Litriniame stiklainyje užpyliau durpes vandeniu, po ~12 valandų išsirito mailius. Mačiau plaukiojant ~20 jų, galvojau �dar palaikysiu aš juos kokį usdienį ir perkelsiu visus� deja po pusdienio gyvų teradau vos pora.

Kaip jau išsidaviau, mailius išsirita po ~12 valandų. Mailius išgaudomas šaukštu ir keliamas į pastovią auginimo vietą.

Mailiaus auginimas:

Visa tai kas buvo iki šiol aprašyta, gali pasirodyti kaip vargas, bet patikėkite, tai yra malonumas ir nėra sunku. Mailiaus auginimas-va čia tai pats atsakingiausias ir sunkiausias etapas. Kiek �kėliau� mailių, gerais rezultatais pasigirti negaliu. Esu užsiauginęs vos porą žuvų.

Pirmomis dienomis mailius mažai juda ir maitinasi. Po poros dienų pradeda aktyviai maitintis ir reik rūpinti, kad maisto netrūktų. Jei pats dirbate ir neturite tam laiko, galima įpareigoti kitus šeiminykščius rūpintis mailiumi, tačiau dažnai rezultatai būna liūdnoki.

Po poros savaičių, jei gerai mailius maitinamas, jų dydis padvigubėja. Priminsiu, kad mailius gali apžioti maistą, kurio dydis lygus jo akies dydžiui.

�Keliant� mailių nerekomenduoju:

Mailių auginti akvariume kuriameuntas, augalai. Tai turėtų būti vien tik stiklo tara, su oro kompresoriumi (vėlgi - jokiu būdu ne filtras). Gruntas, žolės � visa tai organikos kaupimosi ir puvimo vietos.

Nepasiruošus infuzorijų, nepradėti kelti mailiaus. Sausas maistas gal ir gerai, bet man jis nepasiteisino. Pirmomis dienomis tikrai patarčiau mailių maitinti tik infuzorijomis. Yra prekyboje ir skystas maisto tirpalas, skirtas mailiui, tačiau aš jo nemėginau.

Rekomenduoja:

Mailių pirmomis dienomis maitinti infuzorijomis, artemija, naupilija.

Rūšiuoti mailių pagal dydį. Nerūšiuojant gali pasitaikyti, kad didesni broliukai ir sesutės suvalgys savo mažesnius giminaičius.
Reziumė apie naršinimą:

Kokį variantą pasirinkti - kikvieno pasirinkimas. Taisykles ir metodus paprastai atranda kiekvienas sau.

Asmeniškai aš naršindamas (tiksliau žaisdamas ir eksperimentuodamas) pažodžiui nesivadovauju nei vienu aprašytu metodu. Ikrus kartais surenku rankiniu būdu nuo žolių, padžiovinu ne mėnesį,o porą dienų ir t.t. Durpes sudėjus į indelį nuo margarino, galima įkelti į bendrą akvariumą, vėliau jas išėmus galima džiovinti arba ne (Mindaugas V. tai darė, tačiau tame pačiame akvariume plaukiojo barbusai, kurie susiprato kas slypi durpėse ir jas išbarstė po visą akvariumą, nuo ko pradėjo geriau augti augalai).

Naršinimas ir ikrų inkubavimasis durpėse, viena iš priežasčių dėl ko šios žuvys tokios populiarios. Argi nesmagu pažystamam akvariumininkui padovanoti durpių maišelį su ikrais? J. Tuo labiau, kad ikrais galima keistis su kitais akvariumininkais iš viso pasaulio.

Daug aš čia prirašiau, bet netikėkite kad šią žuvį laikyti ir naršinti yra sunku. Jei pamiršote įjungti šildytuvą, ar tenka išvykti ilgesniam laikui ir palikti akvariumą be priežiūros � šios žuvys išgyvens.

Laikyti šias žuvis, grožėtis jų spalvų įvairovė, gyvenimo būdu - tikras malonumas. Jei patys laikote šias žuvis, ar ruošiatės laikyti, būtų malonu, kad parašytumėte Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Frey H. "Das grobe Lexikon der Aquaristik", 1978
В.Сафронов. Аквариум 1.1997
Baensch: Aquarium atlas. 2 tomas 1993 m. ir kt.