Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) aplinkosaugos komiteto posėdyje Londone buvo priimta rezoliucija, kuria Baltijos jūra skelbiama ypač jautria jūrine teritorija. Šis statusas turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos 1 d.

Dabar Baltijos jūros tarša tiesiogiai nėra pavojinga gyviesiems organizmams ir žmonių sveikatai. Tačiau nesiimdami priemonių ekologinės katastrofos neišvengsime. Tai rodo ir didėjantis dumblių kiekis Baltijos jūros priekrantėse.

Dar 1940 m. Baltijos jūra pasižymėjo skaidriu vandeniu, kur kas turtingesne augalija ir gyvūnija. Susirūpinusios jūros tarša, 1974 m. Baltijos šalys pasirašė Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos. 1980 m. buvo įkurta Helsinkio komisija, kuri kontroliuoja Konvencijos įgyvendinimą, ruošia rekomendacijas ir pan. 1992 m. Helsinkio komisija patvirtino, o 1998 m. atnaujino Baltijos jūros jungtinę visapusišką aplinkosaugos veiksmų programą.

Pesticidai augina dumblius

Nustatyta, kad į Baltijos jūrą patenka vis daugiau sunkiųjų metalų ir pesticidų. 2003 m. daugiausia fosforo į jūrą išmetė Lenkija (18 730 t), Švedija (6 850 t) ir Suomija (6 790 t). Lietuva – aštunta (780 t). Pagal azoto išmetimą pirmauja Lenkija (229 990 t), Švedija (175 610 t) ir Suomija (146 560 t), Lietuva – septinta iš devynių valstybių (35 560 t). Pasak specialistų, 80 proc. visų teršalų į jūrą patenka iš sausumos – per nuotekų vamzdžius.

Būtent dėl šios taršos šiltuoju metų laiku jūroje labai padaugėja dumblių. Tokiame vandenyje maudytis ne tik nemalonu, bet ir kenksminga. Žmonės gali jausti pilvo ir galvos skausmus, gali prasidėti akių uždegimas, egzema, alerginės reakcijos. Be to, per dumblius trūksta deguonies kitiems augalams ir žuvims. Helsinkio komisijos duomenimis, net 90 proc. Baltijos jūros gresia pavojus.

„Baltijos jūra yra viena labiausiai izoliuotų pasaulio jūrų. Sąsiauriai, jungiantys ją su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu – labai siauri ir seklūs. Kad jūroje visiškai atsinaujintų vanduo, turi praeiti apie 30 metų. Taigi daugelis Baltijos gelmėse vykstančių neigiamų procesų yra natūralūs, bet žmogaus veikla juos pagreitina, – teigia Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius. – Gelmėse, kur neršia mums vertingos žuvys, pavyzdžiui, menkės, dėl deguonies trūkumo ir atsiradusio sieros vandenilio, kartais susidaro vadinamosios mirties zonos. Panaši, nors šiek tiek geresnė, – Gibraltaro sąsiauris vis dėlto gilesnis, – Viduržemio jūros padėtis“.

Keliaujanti nafta

Kita Baltijos jūros bėda – nafta. Beveik iš visų pusių esame apsupti naftos terminalų. Iš pietų – Rusijos D-6, šiaurėje – Būtingė, per vidurį – Klaipėdos terminalas. Didesnės ar mažesnės nelaimės, susijusios su naftos tarša, anot pašnekovo, įvyksta beveik kasmet. Prie Būtingės dar išleidžiamos ir Palangos nuotekos, o kai kurie naujos kartos teršalai nesuyra daugybę metų.

Baltijos jūra kasdien plaukia apie 3 tūkst. laivų. Vis daugiau jų gabena naftos produktus, kurie išsilieję sukelia didžiulį pavojų jūrai. Neretai laivų savininkai ar kapitonai piktnaudžiauja valydami laivus – palieka panaudotą kurą jūroje. „Randama dėmė, o pažeidėjo ir pėdos ataušusios. Lietuvos ekonominė zona nedidelė – laivas ją perplaukia labai greitai“, – skėsteli rankomis A. Stankevičius. Todėl jis tikisi, kad, Baltijos jūrą paskelbus jautria teritorija, laivai bus akyliau stebimi ir kontroliuojami.

Rusija nepritaria

TJO išplatinus saugios laivybos taisykles, gal bus uždrausta Baltijos jūroje plaukioti viengubo korpuso tanklaiviams. Pasak A. Stankevičiaus, tokio tipo laivams įplaukti į savo uostus neleidžia beveik visos užsienio valstybės, taip pat ir Rusija, kuri priešinasi Baltijos jūros paskelbimui jautria teritorija. Lietuva dvigubo korpuso laivams taiko mokesčių lengvatas.

Tačiau Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojo Robertino Tarasevičiaus teigimu, posėdyje Londone buvo kalbama tik apie priemones, padėsiančias sumažinti laivų susidūrimų tikimybę. Judėjimas Baltijos jūra kasmet intensyvėja. Todėl, saugantis susidūrimų, bus tobulinamos laivų judėjimo schemos, tai ypač svarbu sąsiauriuose ir tose vietose, kur vanduo dažnai užšąla. Didelio tonažo laivams dėl aplinkosaugos bus siūloma aplenkti kai kuriuos rajonus ir pan. Anot pašnekovo, avarijos atveju nuo naftos išsiliejimo neapsaugos nė dvigubas laivo korpusas. Šie korpusai, apie kuriuos pirmieji 1990 m. prabilo amerikiečiai, padeda, jei laivas užplaukia ant seklumos.

Politikos įtaka

Iš visų Baltijos valstybių vienintelė sprendimui nepritarusi Rusija, anot R. Tarasevičiaus, irgi aktyviai dalyvavo siūlydama jūros apsaugos priemones, o jos nepritarimas Baltijos jūros paskelbimui jautria teritorija – labiau politinis. Esą tai iškreiptų pagrindines Jungtinių Tautų jūros teisės konvencijos nuostatas ir turėtų didelių pasekmių laivybai.

„Rusija kartu su dar keliomis valstybėmis prieštaravo ir kai jautria teritorija buvo skelbiama didelė Atlanto vandenyno dalis – nuo Ispanijos iki Anglijos. Argumentas: po truputį jautriomis teritorijomis bus paskelbti visi vandenys ir tuomet jų apsaugos koncepcija neteks prasmės“, – teigia pašnekovas, atmesdamas prielaidas, kad Rusija bijo dėl savo naftos terminalo suvaržymų. Rajonas, turintis įtakos Baltijos jūros ekologinei sistemai labai didelis – nuo Norvegijos iki Baltarusijos.

Palaidoti ginklai

Mažai kas prisimena, kad Baltijos jūroje paskandinti konteineriai su kovinėmis medžiagomis (aviacinės bombos, artilerijos sviediniai, granatos ir kt.). Šios karinės amunicijos sąvartynai yra į pietvakarius nuo Liepojos, į rytus nuo Bornholmo salos ir Mažojo Belto pietuose, tačiau jie gali būti išplitę didesniame Baltijos jūros plote. Apskaičiuota, kad sąvartynuose yra daugiau nei 40 tūkst. tonų cheminių ginklų, kuriuose – apie 13 tūkst. t nuodingų cheminių medžiagų. Paskandintų cheminių medžiagų poveikis jūrinei aplinkai dar nėra pakankamai ištirtas. Tačiau mokslininkai nustatė, kad dėl intoksikacijos nuodingomis klampiosiomis medžiagomis žuvo keli milijonai jūros žvaigždžių, priedugninių žuvų. Kartais šiomis medžiagomis apsivelia žvejų tinklai. Buvo atvejų, kai dėl sąlyčio su jomis žvejus ištiko koma ar mirtis.

Jūros vandenyje, anot mokslininkų, egzistuoja ir dirbtinės kilmės radioaktyviosios dalelės. Taip ją paveikė 6–7-ojo dešimtmečio atominio ginklo bandymai.

Baltijos jūros savivala nuo dirbtinių radionuklidų prasidėjo 1963 m., kai buvo pasirašyta Tarptautinė sutartis dėl atominio ginklo bandymų po vandeniu, atmosferoje ir kosmose nutraukimo. Tačiau po Černobylio atominės elektrinės avarijos 1986 m. pusiausvyra vėl sutriko. Mokslininkai nustatė, kad galutinai nuo šios avarijos padarinių jūra išsivalys tik 2020 m. Palyginimui: Juodoji jūra, gavusi panašią radioaktyviųjų dalelių dozę, išsivalė jau 1991 m.