e-akva.info

Daugelių aplinkinių akvariumo laikymas, yra baisesnis nei kačių, šunų ir kitų gyvūnų priežiūra. Kodėl gi taip? Manau dėl žinių stokos. Jei priminė informacija gaunama iš knygos A. Bubinas“Akvariumo ABC“, akvariumo turėjimas tikrai gali asocijuotis su kasdieniniu įpareigojančiu darbu, o kartą į mėnesį – totalinis akvariumo tvarkymas, laiko gaišinimas savo noru . Įsivaizduojate savo bute vinilinių plokštelių patefoną, kuriam kas 20 min. reikia pakeisti plokštelę? Nuostabus ilgalaikis atsipalaidavimas su pastoviu fiziniu judėjimu.Laikai keičiasi ir turėdami distancinį CD magnetofono pultą, gulėdami ramiai ir ilgai klausomės muzikos. Su akvariumais panašiai.

 Teisinga akvariuminė įranga ir technika apsaugos Jus nuo nereikalingu kasdieninių darbų. Drįstu pastebėti, akvariumininkystė šiomis dienomis atsigauna. Turėti akvariumą  savotiška mada. Ypač, jei jis didelis ir primena kataloginius paveikslėlius iš bukleto, interneto ir t.t. Dažnai tokie turėtojai, patiria didesnį malonumą nuo aplinkiniu pavydo, nei iš akvariumo turėjimo ir jo pažinimo. Nesistebiu. Tik įdomų kiek ilgai ši `mada` truks ir kiek žmonių susivoks, kad akvariumas tai daugiau nei aplinkinių pavydas ir savo EGO tenkinimas. Pagyvensim pamatysim. Šiomis dienomis akvariumas daugiau nei stiklas-vanduo-žolės-žuvys-technika. Tai erdvė, kuri sako `egzistuoja kai kas daugiau nei tavo pilvas`. Informacijos priemonėse, apie globalinį atšilimą, šnekama kas dieną. Daugeliui žmonių “px..‘ kol nepaliečia asmeniškai. O kai palies, stebimės, kodėl asmeninės problemos niekam nerūpim. Dabartis reikalauja mąstyti plačiau.  Žvilgterėkime  čia. Tereikia apie dvidešimt metų ir viskas pasikeičia. Sakysite kuo čia dėta akvariumininkystė? `Afrika toli, man dzin` . Kas turi akvariumus, žvilgterėkime į akvariumus ir rasime Afrikos kontinento egzempliorių. Turėsime jų savo akvariumo po 20 metų? Tokie ir panašūs veiksniai vykstą ne vien tik Afrikoje, bet ir Amazonės, Indijos ir t.t.regionuose. Ir vis dėl to, prie ko čia akvariumai? Jei mėgsti skaityti fantastines knygas, ateities vizija neatrodo saulėta. Lygiai prieš šimtą metų, jei apie tokius klimato, upių ežerų pasikeitimus parašytum straipsnį.į bestselerius nepatektum, niekas nepatikėtu. 1850 m. pirmosios akvariumų parodos organizatoriai, akvariumininkystės ateities neįsivaizdavo. Kad akvariumas gali tapti paskutiniu žuvų rūšių prieglobsčių, nes gamtoje jos paprasčiausiai išnykusios - “fantastika“. Kone fantastinis siužetas, kai akvariuminių žuvyčių gamtoje nebelieka, jas bandoma išsaugoti akvariumuose, vėl adaptuoti gamtoje...tai ne fantastika, tai šių dienų proceso pradžia . Skaitote šį straipsnį ir vis ieškote rimtos mokslinės medžiagos apie akvariumų laikymą.
 Aš sakau: ‘atsipalaiduokime‘. Akvariuminkų veikloje, jaučiama ghm...‘lūkesčių neatitikimas‘. Ką aš noriu pasakyti? Pažiūrėkime senas forumo žinutes apie klubų kūrimus, o kas dalyvavo kūrime, gal ir neduos pameluoti, visi iš šios veiklos laukė savotiško ‚ stebūklo‘. "Stebūklo‘ nuo kurio visi akvariumininkai pradės skaityti knygas, gilintis į vandens chemija, apšvietimo fizikines detales, biologines genetines detales. A kam to reikia? Aš turiu mašina, tai aš turiu mokėti išrinkti/surinkti varikli? Aš esu vartotojas. Taip ir šiame reikale, daugelis esame vartotojai. Mums ‚dzin‘ gilioji akvariumininkystės filosofija. Man patinka, aš turiu.Tokie lakai ir nėra ko verkšlenti.
 Sakau drąsiai, visi klubai neatkreipia dėmesio į plačiąja visuomenę turinčią akvariumus. Rengia susitikimus, bando ‚būti rimti niekais neužsiminėti‘ ir keliems žmonėms to reikia? Klubo nariai gali sakyti, mes ‚neužsiemama populistika nukreipta į mėgėjišką akvariumininkystę‘. KLAIDA. Toks klubas tampa ‚uždara erdvė, funkciuonajantis  “pats sau‘. Nėra paprastų dalykų, atrakcionų, konkursų, juokų paprastiems akvariumininkams kurie net žuvų neskiria. Sulaikyk mielas drauge šypseną. Mano kaimynė turi akvariumą ir kai kalbu su ja apie žuvis, ji paprastai sako:‘nu ta spalvota , raudona žuvis‘. Mielai išklausau ir pašneku. Jei tau tokie pokalbiai juoką kelia, susimastyk apie savo arogancijos įtaka „EGO“ vystime. Pažinaojau ( o ir daug kas pažinojo, paskaitykite Gintaro strp. ) Almantą. Žmogus, kuris paliko kryptį, kaip turi akvariumininkai žiūrėti vienas kitam į akis. Gaila, kad šio žmogaus išmintis daugiau nebepasiekiama. Bet aš tikiu, kad praeis laiko ir akvariumininkų savimeilė užleis vietą pakantumui ir tolerancijai (a kuriems neužleis...“ilgiau už saulę negyvena niekas...“)‚ “kvailiems klausimams‘. Tik tai užtruks. Klubai išmoks “ užsiauginti“ rimtus akvariumininkus ir ateities gyvenimas nepriklausys nuo lenkų, indu, kinų importuotų žuvų. ‚Ką duosime tuo ir džiaugsites‘. Turėsime savo akvariumininkus – maniakus. Sugebančius naršinti žuvis ir galintis argumentuotai pasakyti “MANO PATIRTIS SAKO....‘ Apie ką aš čia? Nei ph, nei dgh. Vat, kartais ir taip galima pašnekėti apie akvariumininkystę.
Sėkmės