Akvariumas augalai Żuvys
Akvariumas
Įdomybės Aptiktas skaidriausias vandenyno vanduo pasaulyje
Aptiktas skaidriausias vandenyno vanduo pasaulyje |
|
Skaidrus kaip skaidriausiuose planetos ežeruose, sūrus kaip vandenynų vanduo ir maždaug Viduržemio jūros dydžio – pasak mokslininkų, tai yra skaidriausias vandenyno plotas pasaulyje, kuriame beveik nėra gyvybės. Šis plotas yra Ramiojo vandenyno viduryje, rašo „New Scientist“.
„Palydovinės nuotraukos nurodė chlorofilo kiekį vandenynuose ir iš jų matėsi, kad tai yra viena skurdžiausių gyvybės sistemų Žemėje“, - aiškino Viduržemio universiteto (Italija) mokslininkas Patrickas Raimbault. 2004 metų spalį P.Raimbault su kolegomis nusprendė per trijų mėnesių trukmės plaukiojimą (kelionė pavadinta BIOSOPE) ištyrinėti įstabų vandenyno plotą. Mokslininkai išplaukė iš Taičio, praplaukė Velykų salą ir baigė kelionę ties Čilės krantais. Pakeliui jie tyrė vandens cheminius, fizikiniu ir biologinius rodiklius. To paties universiteto mokslininkas Marcas Tedetti ekspedicijos metu stebėjo vandens skaidrumą. Jį pribloškė vandens spalva, kuri labiau panaši į violetinę nei į mėlyną. M.Tedetti grįžo radęs „nepaneigiamai“ skaidžiausius vandenyno vandenis pasaulyje. „Kai kurie gėlo vandens telkiniai yra panašaus skaidrumo, bet tokie būna tik patys tyriausi ežerai. Pavyzdžiui, mokslininkai panašaus tyrumo vandens rado po ledu esančiame Vanda ežere Antarktidoje. Šis ežeras iš tikrųjų yra ypatingai tyras“, - sakė mokslininkas. Skaidriausiame vandenyno taške, Ramiojo vandenyno pietryčiuose, netoli Velykų salos M.Tedetti nustatė, kad ultravioletiniai spinduliai gali siekti 100 metrų gylį po vandens paviršiumi. Tai dera ir su P.Raimbault chlorofilo kiekio matavimais. Pagal šiuos duomenis, skaidriajame vandenyno plote yra apie 10 kartų mažiau chlorofilo nei jo paprastai būna didžiojoje dalyje vandenyno vandenų. P.Raimbault teigia, kad šis vandenyno plotas – mažiausiai produktyvus jūrinis regionas, kurį kada nors atrado žmogus. Tam tikra prasme šis plotas yra atskirtas nuo pasaulinės upių ir vandenynų cirkuliacijos, todėl gyvybės trūkumas šiame plote yra paaiškinamas. Šie vandenys yra toli nuo pakrančių, todėl jie nesimaišo su žemyno nuotekomis, o vandenynų srovės daugiausiai juda ties žemynų šelfais. Be to, šioje vandenyno srityje nėra sezonų kaitos, kuri iš dugno pakeltų mitybines medžiagas. Kituose vandenyse žiemą vandens paviršius atvėsta, sutankėja ir leidžiasi žemyn bei stumia giliau esančius, mitybinių medžiagų prisotintus vandenis į viršų. Bet Ramiojo vandenyno pietryčių paviršiniai vandenys yra šilti visus metus, o tai reiškia, kad jie yra linkę visą laiką „plūduriuoti“ virš giliau esančio vėsesnio vandens. Tačiau mokslininkai nustatė, kad, nepaisant skurdumo, skaidrieji vandenys gali palaikyti mitybinę piramidę, kuri, P.Raimbault manymu, labai priklauso nuo gyvų organizmų gebėjimo „pakartotinai panaudoti mitybines medžiagas“. „Nėra jokio tiekimo, todėl negali būti ir praradimų“, - sakė mokslininkas. P.Raimbault atrado ir kitą įdomų dalyką: vanduo, kuriame gyvybės yra mažiau nei bet kuriuose kituose pasaulio vandenynų vandenyse, yra didžiuliai kiekiai ištirpusių organinių anglies junginių. Dabar mokslininkas analizuoja duomenis norėdamas paaiškinti šį akivaizdų prieštaravimą, bet jis mano, kad ribotas mitybinių junginių, kuriuose būtų azoto ir fosforo, kiekis reiškia, jog bakterijos, kurios paprastai skaidytų ištirpusius organinius junginius, to daryti nesugeba. Šaltinis: www.delfi.lt |
Komentarai (0)
