Akvariumas augalai Żuvys

Baltijos jūra grasina mirštančiu vandeniu ir mutantais

Įrašė: Administratorius Data: 2007 09 28

Baltijos jūra pagalbos šaukiasi kartu su gintaro gabalėliais išmesdama dvokiančius teršalus ir šiukšles. Savo gelmėse Baltija slepia dar nuo II pasaulinio karo likusias laivų nuolaužas, minas, yrančias cheminio ginklo pakuotes su nuodingo iprito užtaisu. Jūroje mažėja žuvų. Maža to, jūroje veisiasi mutavusios žuvys su keletu galvų. Apie tokias Baltijos jūros problemas DELFI pasakojo projekto ,,Baltijos jūros brizas” koordinatorius Lietuvoje Valdas Jankauskas. Minėtos problemos aptariamos Palangoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, kur dalyvauja Baltijos komercinių, keleivinių ir žvejybos uostų, mokslo, regioninių ir valstybinių įstaigų bei nevyriausybinių Europos Sąjungos organizacijų atstovai.

Pasak V. Jankausko, į Lietuvos pakrantę išmetama teršalų pradedant plastikiniais buteliais baigiant nafta ir nugaišusiomis žuvimis. Daugeliu atvejų jūroje nuskendusiuose laivuose kaupiasi toksinės medžiagos, kurios kyla į paviršių. Jūroje gausu paskendusių tinklų, vadinamų „vaiduokliais“. Į juos įsipainiojusios žuvys pūna, taip mažėja žvejybos plotai. Daugiausia tokių tinklų „vaiduoklių“ - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos pakrantėse. V. Jankauskas sako, kad danai ir švedai tinklus jau ištraukė – tai, pasak jo, būtina daryti ir likusioms šalims.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad į vandenis ir jūroje, ir uostuose patenka naftos produktų. Žvejai išpila į jūrą vandenis, meta šiukšles ir nestandartines žuvis. „Reikia įsisąmoninti, kad ši problema nebus išspręsta lokaliai – tai neįmanoma“, - kalbėjo V. Jankauskas.

Jūroje - žuvys su 4-5 galvomis

Jis teigia, kad lašas po lašo viskas prisideda prie jūros taršos. Pašnekovas minėjo, kad Baltijos jūroje mažėja žuvies, ypač jūrinių menkių ir lašišų, o žuvų užterštumas – didėja. „Palyginus Baltijos ir Šiaurės jūroje pagaunamą žuvį – skirtumas pakankamai didelis“, - aiškino jis.

V. Jankauskas sakė, kad dar viena problema – balastiniai vandenys, kai laivas balastu prisisiurbia vandens ir perveža į kitą jūrą, o ten išpumpuoja. „Pasirodo, visi šie bakteriologiniai dalykai irgi gimdo tam tikrus mutantus – žuvis su 4-5 galvomis ir kitus parazitus, kurie neprisideda prie jūros švaros ar gražumo“, - kalbėjo pašnekovas.

V. Jankauskas minėjo, kad į Baltijos jūrą suteka iki 200 upių. Jos atneša pakankamai daug nešvarumų. Kadangi Baltijos ir Šiaurės jūras su Atlanto vandenynu sieja tik keli seklūs kanalai, jūros vanduo pasikeičia tik kas 25–30 metų ir kelia mirštančio jūros vandens pavojų.

Nuskendusių laivų ir cheminio ginklo pakuočių daugiausia prie Danijos krantų. Čia daug laivų II pasaulinio karo metu nuskandino vokiečiai. Šiandien juos bandoma traukti, mat vokiečiai pasižymėjo preciziškumu ir yra žinomos tikslios laivų buvimo koordinatės. Komunistinio bloko pusėje tokių dalykų nebuvo – rusai laivus sprogdindavo, tad neaišku, kurioje vietoje atsidūrė nuolaužos.

Dar ir dabar kai kuriose vietose žvejojantys danų žvejai, siekdami apsisaugoti nuo toksinių medžiagų, leidžiasi tam tikrus vaistus.

Ar Baltijos vandenį pakeis rūgštis?

„Tyrimai rodo, kad jūra darosi vis nešvaresnė. Situacija nėra katastrofiška, tačiau ji mažiau švari už Šiaurės ar kitas jūras. Pats laikas susirūpinti“, - kalbėjo pašnekovas.

Tačiau, pasak V. Jankausko, geresnė situacija – Skandinavijos pusėje, mat šiaurinės Baltijos kaimynės aplinkosauga susirūpino anksčiau, investavo mokydamos ir šviesdamos žmones. Skandinavai taip pat turi kitas technines galimybes – kitokį laivų parką, čia žvejo specialybė laikoma prestižine. V. Jankauskas sako, kad šalies valdininkai aplinkosaugos problemomis susidomėję, tačiau problemą reikia matyti ir prisidedant pinigais.

„Įsivaizduokite, kad atvažiuosime prie Baltijos jūros, įmerki koją, o ten – sieros rūgštis. Negalėsime maudytis, neturėsime žuvies, galime likti be gyvūnijos“, - vardijo pašnekovas, paklaustas, kas gresia jūrai nesiimant veiksmų.

Projektas ,,Baltijos jūros brizas” rūpinasi Baltijos jūros švara ir išlikimu, stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į jūros taršos problemą ir taip stabdyti, mažinti vis didėjančią ekologinės katastrofos grėsmę. Europos sąjungos remiamame projekte bendradarbiauja 34 organizacijos iš 10 šalių: Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Šaltinis: www.delfi.lt

Nėra komentarų

Komentarai (0)

[ Atgal ]